PLOVO ATSIRADIMO ISTORIJA

Pirmiausia plovas atsirado viduriniosios Azijos klajoklių turkų aplinkoje, kurie tradiciškai augino avis ir prekiavo su Kinija, kur gyvuliai buvo keičiami į ryžius. Tačiau pasak legendų plovo kilmė taip pat siejama su Aleksandru Makedoniečiu, kuris tariamai atsivežė šį patiekalą iš Persijos. Virtuvėse, kuriose plovas yra tradicinis patiekalas, vyrauja ypatingas ryšys – kartu ir kaip šventinis ir kaip maistingiausias patiekalas. Iš turkų plovas pateko pas graikus ir arabus. Pats žodis “plovas” yra persų kilmės. Beje, uzbekų patarlė byloja: „Turtingas žmogus valgo plovą, vargšas valgo tik plovą“.

Plovas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra ryžiai, buvo paplitęs tarp Rytų tautų nuo neatmenamų laikų, ir tai yra pagrįsta dokumentais. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie plovą aptinkami iš karto keliuose senovės X-XI a. metraščiuose. Jie apibūdina rytų šventes, vestuves ir iškilmingas ceremonijas, kuriose buvo patiekiami ryžių su mėsa ir prieskoniais (kuminas) patiekalai – plovas. Vėlesnės kronikos aprašo šio patiekalo populiarumą, ir XVI amžiuje atsiranda išsamus dokumentas, kuriame nurodomas tikslus plovo receptas su malta mėsa ir gaminimo technologija.

Yra net legenda, kurioje pasakojama, kaip viduramžių mokslininkas Avicena norėdamas išgydyti garbų valdovą naudojo patiekalą su ryžiais ir mėsa, kuri jis pavadino plovu.

Nuo pat jo atsiradimo momento, kurio tiksliai neįmanoma nustatyti, Rytų tautose plovas buvo laikomas ne tik geru ir skaniu maistu, bet ir gydomuoju vaistu, padedančiu nuo įvairių negalavimų. Po sunkių darbų, ilgalaikio bado ar kraujo mūšio, žmogui pirmiausiai siūlydavo būtent plovą, nes jie tikėjo, kad šis patiekalas padės greitai atkurti jėgas, užkirsti kelią išsekimui, atstatys sveikatą ir pakels dvasią.

Iki šių dienų išliko beveik visi plovo gaminimo receptai ir technologijos, kurie vėliau buvo tobulinami. Dabar plovas yra nacionalinis patiekalas pas tadžikus, uzbekus ir kazachus, taip pat plačiai paplitęs azerbaidžano, armėnų ir arabų virtuvėse. Afganistane, Turkijoje, Tatarstane ir visose kitose arabų šalyse plovas taip pat yra labai populiarus.

TRADICIJOS

Rytinis plovas – senovinis ritualas, kuriame dalyvauja tik vyrai. Šis ritualinis patiekalas dažniausiai yra skirtas šventėms ar liūdnoms datoms paminėti.

Išvakarėse susirenka organizuojančiojo giminaičiai ir ruošia reikiamus produktus, ši tradicija vadinama „sabzi tugrar“, – tai morkų pjaustymas, nors kartu su morkomis valomi ir pjaustomi svogūnai, ruošiami ryžiai plovui, spaudžiamas medvilnės aliejus ir t.t. Viskas turi būti paruošta iš anksto, nes plovas pateikiamas penkiavalandinės ryto maldos pabaigoje, kad būtent jos dalyviai pirmieji paragautų rytinį patiekalą. 

Jeigu plovas ruošiamas džiaugsminga proga – apie ceremonijos pradžią praneša tradiciniai karnai ir surnai pučiamieji instrumentai. Svečiai sėdėdami už stalų, pirmiausia pasimeldžia, tada sveikinimai ta proga (fotiha), po to seka arbata ir paplotėliai, tuomet patiekiamas plovas ant “leganai” (ypatingai graži ir didelė lėkštė plovui) – viena lėkštė dviems žmonėms. Ilgai sėdėti už stalų nepriimta, todėl pasisotinę plovu svečiai vėl pasimeldžia, pakartoja sveikinimus (fotiha), padėkoja šeimininkams ir išeina. Tuomet stalai dengiami naujiems svečiams.

Ceremonijos metu susirinkusiems dainuoja ir groja liaudies orkestrai. Garbingiems svečiams po ceremonijos dovanojami nacionaliniai drabužiai „Chapani“ ar kitos dovanos.

Paminint mirusįjį plovas skiriasi savo kuklumu, vietoj sveikinimų “fotiha” yra skaitomos atitinkamos eilutes iš Korano, prisimenamas velionis, reiškiama užuojauta giminaičiams.

Uzbekiškas plovas su aviena

ĮDOMŪS FAKTAI APIE PLOVĄ

  • Plovas, be abejo, yra pagrindinis patiekalas Uzbekų nacionalinės virtuvės. Uzbekistane plovas – tai ne tik maistas, tai tikroji meno rūšis, kurią studijuoti ir mokytis galima visą gyvenimą!
  • Yra didžiulis kiekis įvairių plovo rūšių. Tik Uzbekistane jų skaičiuojama daugiau nei 200 rūšių ir receptų šiam skoningam patiekalui. Žymi turkų patarlė sako: „egzistuoja tiek daug plovo rūšių, kiek miestų yra musulmonų pasaulyje“.
  • Irako valdžia pasiūlė plovą gaminti McDonald’s restoranuose. Dabar visiems mėgstamą patiekalą galima rasti amerikiečių greito maisto restorane.
  • Senovėje Vidurio azijoje plovą gamindavo avienos kailyje. Didelėje duobėje buvo kurianamas laužas, and anglių buvo dedamas išvalytas avienos kailis ir į jį sudedamas plovas, o ant viršaus užpildavo žemę. Toks budas leido patiekalui pasigaminti tolygiai, dėl temperatūros tolygaus paskirstimo.
  • Kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, kad dar Aleksandro Makedoniečio kariai valgė plovą.
  • Ceremonijos metu susirinkusiems dainuoja ir groja liaudies orkestrai. Garbingiems svečiams po ceremonijos dovanojami nacionaliniai drabužiai „Chapani“ ar kitos dovanos.
  • Plovas – tai tikrų gurmanų ir daugiausiai vyrų mėgiamas patiekalas. Skaitoma, jog tikrą šventinį plovą moka pagaminti tik vyrai. Plovas – aukščiausia Uzbekijos kulinarijos pakopa, nes patiekalas apjungia kepimą, virimą ir troškinimą viename kazane. Sakome, jeigu Jums pavyko pagaminti birų plovą, Jums pavyks pagaminti bet kokį patiekalą.